Istorija

%foto UMDT  %foto UMDTPriešistoriniai tyrimai patvirtina gyvenvietes egzistavimą jau XIV a. pabaigoje. Dabrowa Tarnowska priklause Ligeru giminei gavus Magdenburgo teises 1422 m. Dabrowa tuomet buvo gerai išsivysčiusi gyvenviete, turejo dideli maluną, žveju uki, 60 ukiu valdu, folvark ir užeigą. Už Dabrovos vystimąsi kaimas dekingas Jonui Ligerie, kuris patiese pamatus deka savo turtingos gimines, didžiausią indeli i miestelio ukio vystimąsi idejo kaštelanas Sandomierskio Mikolaj Spylek Ligeza. Pagarbą pelne kaip dosnus ligoniu, vargšu ir parapijines bažnyčios prieglobsčiu steigejas. Buvo seimo oratoriumi. Turejo Dabrowoje nuosavą leidyklą. Deka jo gyvenviete tapo dvaro kulturos centru, taip pat jis prisidejo prie renesansinio stiliaus pilies statybu. 1628 m. išreikalavo iš karaliaus prekybos privilegiju, kuriu deka D. T. jau XVII a. pabaigoje buvo žinoma visoje Žečpospolitoje.

Kalbant apie Dabrowos raidą ir jos gyventojus turetume pabrežti, kad šiandienos rajonai Ruda ir Podkoscielne buvo 2 atskiros vietoves. XVII a. miestelis tapo amatines produkcijos ir mainu prekybos centru. 1697 m. Kazimierz Lubomirski restauravo rezidenciją, paversdamas ją gražiais magnatu rumais, kurie, deja, 1846 m. buvo sugriauti per gaisrą. Jo vietoje 1948 – 1965 m. buvo pastatyta nauja parapijine bažnyčia. Apie kadaise čia buvusius rumus byloja iki šiol išlikę ivažiavimo vartai.
XVII a. Dabrowoje klestejo ukis, buvo ikurtos amatininku dirbtuves, mokykla, ligonine. Del ukio klestejimo itakos Dabrowa atsidure Austrijos valdose. XIX ir XX a. gyventojai stengesi atgauti senąji Dabrowos spindesi.

%foto UMDT  %foto UMDTPer I ir II pasaulinius karus žuvo labai daug Dabrowos gyventoju, apie tai byloja istoriniai dokumentai, jei iki karo ju buvo 6,117, tai po karo liko tik 4,520.
Pasibaigus karui prasidejo miesto urbanizacija ir ukio atkurimas. Atstatyti keliai, paštas, bankas, ligonine, biblioteka, savivaldybes pastatas, mokyklos, sporto objektai ir gyventoju bustai. Pastatyti vaiku globos namai, kapiniu koplyčia bei nauja graži pagrindine Nr 1 mokykla, pavadinta Jono Pauliaus II vardu. Mieste nutiestas dujotiekis, irengtas vandentiekis, kanalizacija ir modernus sąvartynas. Mokyklose panaikinti angliu šildymo katilai, visur veikia centrinis šildymas. Miestas sulig kiekviena diena vis gražeja ir tobuleja. Centre irengtas modernus apšvietimas, tiesiamos naujos gatves, statomos naujos gyvenvietes.

%foto UMDT  %foto UMDTGamta: Apie miesto ivaizdi byloja vaizdinga, išpuoseleta ir gerai prižiureta gamta. Dabrowa gali didžiuotis miesto parkais, švariomis ir sutvarkytomis gatvemis, bei tvarkingomis gyventoju sodybomis. Labai spalvinga pastatu gama nuspalvina miestą žaismingomis spalvomis, suteikdama jam žavesio bei estetikos. Pagerejo ir aplinkiniu kaimeliu bukle, jau nebeliko namu su šiaudiniais stogais. Tik mokyklos ir bažnyčia išsaugojo autentišką pokario metu architekturos vertę.

Čia žmones yra labai darbštus, puoselejantys savo miesto gamtą. Todel galime grožetis švariais pakeles miškeliais, skaidriais (Brnik, Nieczajki, ir Szarwarczanki) vandens telkiniais bei nuostabiomis beržynu alejomis.
Dabrowos Tarnowskos jaunimas noriai mokosi ir beveik kiekvienas nori igyti aukštąji išsilavinimą. Svajoja dirbti šiuolaikineje paslaugu sferoje arba isteigti savo verslą.